Kai kurie politikai ir ekspertai užsimena apie galimybę panaikinti valiutų valdybos modelį, kuris susiejo litą su euru ir atėmė iš centrinio banko svertus reguliuoti kainas.

Vis dėlto tiek finansų ministras, tiek centrinio banko vadovas, tiek finansų analitikai vienareikšmiškai tvirtina, kad panaikinti valiutų valdybą dabar nėra prasmės – toks sprendimas netgi būtų žalingas šaliai ir pakenktų jos tarptautinei reputacijai.

Vilniaus universiteto Ekonominės politikos katedros docentė Birutė Visokavičienė pareiškė, kad Lietuvos bankas išnyko iš šalies gyvenimo, kai 1994 m. buvo įvesta valiutų valdyba. Pagal ją iš pradžių litas buvo susietas su JAV doleriu, paskui – su euru.
„Taip šalis ilgam prarado vieną svarbiausių infliacijos tramdymo mechanizmų – savarankišką pinigų politiką, kurią supančiojo prieš 14 metų įvestas valiutų valdybos modelis. Manau, laikas jo atsisakyti ir taip atrišti rankas Lietuvos bankui“, – teigė buvusi politikė B.Visokavičienė.
Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas abejoja, ar panaikinus valiutų valdybos modelį būtų lengviau kovoti su infliacija: „Panaikinti valiutų valdybą galima tik panaikinus Lito patikimumo įstatymą, tačiau tai šiuo metu vargu ar duotų kokių nors teigiamų rezultatų. Valiutų valdybos panaikinimas gali sukelti neigiamą reakciją. Žmonės ir įmonės dabar žino, kad lito kursas yra stabilus ir kad toks bus ateityje.“
Jo teigimu, Lietuvos bankas galėtų nustatyti palūkanų normas, tačiau komerciniai bankai galėtų į jas nekreipti dėmesio, jei turėtų galimybę gauti pigesnių paskolų iš pirminių bankų.
Finansų analitikai taip pat vieningi – valiutų valdybos modelio atsisakymas būtų ženklas, kad Lietuva ruošiasi devalvuoti litą.

BNS inf.